Nėštumas, gimdymas, žindymas, mažylio priežiūra, auklėjimas, lavinimas ir viskas, kas jūsų laukia netolimoje ateityje, – tai nauji ir labai svarbūs jūsų gyvenimo etapai. Visais atvejais naujiems, būsimiems gyvenimo etapams būtina ruoštis, kitaip jūsų lauks nežinomybė, kuri būtinai juos apsunkins. Kuo daugiau žinių turėsite, tuo ramiau, saugiau ir užtikrinčiau jausitės. Tačiau yra vienas „bet“… Šiais laikais informacijos trūkumo tikrai nėra, galima skaityti žurnalus, knygas, didžiulė tinklalapių pasiūla, socialiniuose tinkluose informacijos tiek daug, kad atsirinkti, kur kokybiška, teisinga ir moksliškai pagrįsta informacija, praktiškai neįmanoma. Į bet kurį klausimą galima gauti daugybę atsakymų, tačiau tai ir yra didžiausia problema. Pasirodo atsakymų yra daug daugiau, nei klausimų, o nepasimesti informacijos sraute tampa vis sudėtingiau. Todėl būsimiems tėveliams pasiruošti tėvystei tampa labai sunku – jie gauna labai daug, deja, netinkamos informacijos.
Kaip ir kur ieškoti tinkamos informacijos apie pasiruošimą tėvystei?
Jei skaitote straipsnius, būtinai atkreipkite dėmesį į tai, kas yra autorius. Jis turi būti savo srities specialistas. Pastaruoju metu atsirado labai daug „ekspertų“, kurie perskaito knygą ar apsilanko mokymuose ir mano, jog jau yra pasiruošę šviesti kitus.
Tas pats yra su knygomis. Galite pasidomėti kitų tėvų atsiliepimais ir vėlgi pasidomėti, kokia autoriaus patirtis ir išsilavinimas. Jei knyga yra versta iš užsienio kalbos, gali būti įvairių neatitikčių, nes skirtingose šalyse yra skirtingos tradicijos ir požiūriai.
Jei lankotės kursuose, paskaitėlėse, mokymuose ar seminaruose, svarbu žinoti, kas yra lektorius – ar jis išsilavinęs, ar dirba su mokymų tema susijusį darbą. Galima turėti puikių teorinių žinių, tačiau jei lektorius nedirba praktinio darbo, jis menkai susiduria su realybe. O realybė dažnai skiriasi nuo teorinio modelio. Taip pat labai svarbu žinoti:
- kokia mokymų trukmė ir kaina,
- kokiomis temomis bus kalbama,
- ar bus rodoma vaizdo medžiaga,
- ar atliekamos praktinės užduotys (tai labai svarbu!),
- koks dalyvių skaičius grupėje,
- ar laukiamos ne tik nėštukės ir mamytės, bet ir tėveliai.
Pasidomėkite, ar turėsite galimybę užduoti klausimus lektoriui (-iams), jei jų atsirastų po kurio laiko. Jei laukiatės, išsiaiškinkite nuo kelintos nėštumo savaitės rekomenduojama dalyvauti užsiėmimuose. Be viso to, pasidomėkite kitų dalyvių atsiliepimais (tai neturėtų būti pagrindinis kriterijus).
Kodėl reikia ruoštis gimdymui?
Mūsų visuomenėje gimdymas prilyginamas kančioms. Pasakojamos baisios gimdymo istorijos. Kiekviena nėščioji tas baisias istorijas nejučia bando prisitaikyti sau. Apie gražias gimdymo istorijas kalbama mažai, nes gerus dalykus žmonės nori pasilikti sau, o štai blogais mielai dalijasi. Kiekvienas gimdymas yra individualus, išskirtinis ir tik jūsų, todėl kitų patirtys neturi nieko bendro su jūsų gimdymu.
Skirtingos moterys turi skirtingą įsivaizdavimą, kaip reikia ruoštis ar nesiruošti gimdymui. Vienos daug domisi, skaito, lanko įvairius užsiėmimus, kitos sako, kad nėra reikalo ruoštis, kaip nulemta, toks gimdymas ir bus, arba sako, kad geriau galvos apie tai, jog gimdymas bus sunkus, ilgas ir varginantis, o jei bus kitaip, tada džiaugsis. Visgi moksliškai yra įrodyta, kad pasiruošusios gimdymui moterys jaučia mažesnį skausmą, gimdymas rečiau užbaigiamas naudojantis medikamentinėmis priemonėmis, būna mažiau komplikacijų. Taigi, kaip pasiruošite gimdyti, spręsti tik jums, tik nepamirškite, ar gimdymas bus lengvas ir sklandus ar ne, beveik 90 % priklauso nuo jūsų kūno ir nuo to, kaip elgsitės gimdymo metu. O kaip elgtis – jūs arba žinote (jei ruošėtės), arba ne.
Ką turite sužinoti ir išmokti besiruošdama gimdymui?
Būsima gimdyvė ir artimas žmogus, kuris planuoja dalyvauti gimdyme ir padėti gimdyvei (dažniausiai tai būna vyras), privalo žinoti:
- Kas vyksta su moters kūnu gimdymo metu ir kodėl tai vyksta.
- Kaip suprasti, kad gimdymas prasidėjo? Kaip atskirti tikruosius sąrėmius nuo paruošiamųjų?
- Kada jau vykti į ligoninę ir ką reikia turėti su savimi?
- Kokie yra gimdymo laikotarpiai? Ką svarbu žinoti ir daryti kiekvieno iš jų metu.
- Kokį kelią tenka įveikti mažyliui?
- Kokie yra skausmo malšinimo būdai, jų pliusai ir minusai.
- Kokį vaidmenį atlieka gimdyme dalyvaujantis artimas žmogus?
Labai svarbūs yra praktiniai užsiėmimai. Atliekant praktikas įgyta informacija daug geriau įsimenama. Praktinių užsiėmimų metu turėtumėte išmokti tinkamai kvėpuoti per sąrėmius ir stangas, atsipalaiduoti (kad lengviau vertųsi gimdos kaklelis), atrasti ir pasirinkti tinkamas bei patogias padėtis sąrėmių ir stangų metu. Gimdyme dalyvaujantys asmenys turėtų išmokti skausmo mažinančio masažo atlikimo technikų.
Kodėl reikia ruoštis žindyti?
Daugelis būsimų mamyčių galvoja, kad žindyti yra labai paprasta ir kad tai vyksta kažkaip savaime – „duosiu krūtį ir mažylis žįs“. Naujagimis turi stiprų žindimo refleksą, tačiau kaip tai daryti, kaip žįsti taisyklingai, jis turės išmokti, lygiai taip pat, kaip ir mamytė, kuri turės išmokti, kaip įduoti krūtį ar kaip priglausti mažylį prie krūties.
Dirbdama ligoninėje matau, su kokiais sunkumais dažniausiai susiduria žindyvės. Dažniausia problema, kuri atsiranda dėl netaisyklingos mažylio padėties arba netinkamos žindymo technikos, yra nugraužti, pažeisti, įtrūkę ar net kraujuojantys speneliai. Jei mamytė nesiruošė žindymui dar nėštumo metu, ji neturi žinių, kaip padėti sau. Speneliai tepami įvairiais tepaliukais, o rezultato nebūna jokio. Nors medicinos personalas moko ir padeda, informacija būna sunkiau priimama, nes ji visiškai nauja. Jei mamytė ruošėsi, domėjosi, ypač jei lankė specialius žindymo mokymus ir atliko praktines užduotis, ir visgi susidūrė su žindymo sunkumais, papildoma informacija daug lengviau priimama ir situacija daug greičiau pasitaiso.
Mūsų visuomenėje yra labai daug įvairiausių žindymo mitų. Jei moteris domėjosi, tada tokie mitai: „kmynų arbata gausina pieno kiekį“, „reikia žindyti pagal režimą“, „neleisti žįsti ilgiau kaip 20 minučių, nes vėliau krūtis naudojama kaip čiulptukas“, jos tikrai netrikdys, ir ji jausis ramiai. Ruoštis žindymui turi ir tėvelis, kad, susidūrus su žindymo sunkumais, jis galėtų padėti savo žmonai ir mažyliui.
Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos duomenis, fiziologiškai žindyti negali tik 1–3 % moterų, kitais atvejais tai yra pagrindinių žindymo principų nesilaikymas ir emocinis nepasiruošimas ar tiesiog asmeninis sprendimas nežindyti.
Ką turite sužinoti ir išmokti besiruošiant žindyti?
Būsima, o galbūt jau ir esama žindyvė bei tėvelis privalo išmanyti:
- žindymo fiziologiją;
- kaip taisyklingai žindyti (technika, padėtys ir kt.);
- koks yra normalus mažylio elgesys (dažnas noras žįsti ir kt.);
- kokie yra alkio signalai;
- priežastis, dėl kurių liaujamasi žindyti, ir tai, kaip jų išvengti;
- kaip padėti žindyvei;
- kur kreiptis, susidūrus su žindymo sunkumais.
Kodėl reikia mokytis prižiūrėti mažylį?
Mažylio gimimas yra vienas įsimintiniausių ir svarbiausių gyvenimo įvykių, tačiau kai jis gimsta, su motinystės ir tėvystės džiaugsmais kyla daugybė klausimų. Jei laukiatės, paklauskite savęs, ar jums kyla klausimų apie mažylio priežiūrą? Greičiausiai kyla ir tikriausiai atrodo, kad informaciją apie dominančius klausimus galite rasti internete.
Aš atlikau nedidelį eksperimentą ir į guglo paiešką įvedžiau tekstą, „kaip migdyti naujagimį“. Žinoma, gavau labai didelį skaičių straipsnių, bet paskaičiau kelis ir supratau, kad beveik kas antrame informacija gerokai skiriasi. Jei viename straipsnyje rašoma, kad vaikutį reikėtų guldyti tik ant nugaros, tai kitame jau rašoma, kad jį reikėtų guldyti tik ant šono. Tokių skirtumų yra tikrai daug. Todėl labai svarbu, kad informacija apie mažylio priežiūrą būtų kuo naujesnė, šiuolaikiškesnė ir, žinoma, moksliškai pagrįsta.
Kalbant apie mitus, jų taip pat labai daug, pavyzdžiui: berniukams pučia pilvelį labiau, nei mergaitėms; naujagimio negalima maudyti vonelėje tol, kol nenukrito virkštelė; nepratinti mažylio prie mamos ir tėčio rankų ir kt. Šiuos mitus būtina išsklaidyti, nes jie gali labai gąsdinti ir net pridaryti emocinės žalos tiek tėvams, tiek vaikui.
Labai dažnai tėvai išsigąsta fiziologinių, pereinamųjų naujagimio būklių, kurios yra normalios ir nereikalauja jokio gydymo. Plačiau apie šias būkles skaitykite straipsnyje „Pereinamosios naujagimio būklės“.
Tam, kad nesijaustumėte pasimetę, nežinantys, kaip elgtis tam tikrose situacijose, turite turėti žinių, o dar geriau – turėti ir įgūdžių, kurių galite įgyti įvairiuose praktiniuose mokymuose.
Ką turite sužinoti ir išmokti, besiruošdami prižiūrėti mažylį?
- Kas vyksta, gimus naujagimiui.
- Kokios procedūros atliekamos naujagimiui ir, žinoma, kodėl jos atliekamos.
- Fiziologiniai mažylio ypatumai.
- Kaip elgtis su mažyliu: nešiojimas ant rankų, migdymas, rengimas, atrūginimas. pasivaikščiojimai lauke.
- Naujagimio higiena.
- Pilvo diegliai. Kaip padėti mažyliui?